- pavalkioti
- 1 paválkioti tr. NdŽ 1. kiek valkioti žeme, dugnu: Sako, da gerai ją pačią pavalkiojo [jautis] po daržą Krs. O kur gausi laivelį? Su kuo tą blizgę pavalkiosi? K.Saj. [Žeme vilkosi] jau gerokai po dumblą pavalkiotos [sijono] padalkos rš. 2. valkėmis palyginti, paakėti: Ben kiek paválkiok, o popiet eisma rugių sėtų Skp. 3. visus nuvalkioti, nutąsyti kur: Žalnierius su šoble nušvaistė anų (plėšikų) galvas, nušokęs [nuo staldo] pavalkiojo anų kūnus į pasienį BM309(Šll). ║ išmėtyti, išbarstyti, išnešioti: Žiūriu gi – ir kiaukutai pavalkioti, nėr ir nėr kiaušinių – jau ir dieną pradėjo [šeškai] gert Slm. 4. pajėgti nešti. | prk.: Pasturgalio nebepavalkioja, sprogtina ant nosies, o uparuoties be negalįs Žem. 5. menk. kartu su savimi pavežioti, patampyti: Paválkiojo mane po turgus NdŽ. 6. kiek padėvėti, patrinti, panešioti: Kai paválkiojo jos suknelę, tai nubrukė vėl atgal Ds. Medžiaga buvo pavalkiotame portfelyje arba buvo kaišiojama iš vienos kišenės į kitą LKXIV496. | prk.: Paválkioja bernas mergą ir nubruka vyžos vietoj Ds. Jam tiek tu, tiek kuri kita merga. Pavalkios ir numes kaip sunešiotas kojines J.Avyž. 7. prk. be reikalo, nuolat minėti, vardyti: Antra vertus, patys peštukai, šiaip jau naudingi visuomenės darbininkai, viešumoje pavalkioti, gali visai pasitraukti iš to tarpo, kuriame jie darbavosi ir buvo naudingi A.Sm. 8. refl. NdŽ, Všv, Šts menk. kiek pasivaikščioti, paslampinėti: Pasiválkiojęs parėjo namo DŽ1. Eiva ir mudu pasiválkiot Jrb. Nerūpinkias – vyras pasival̃kios ir pareis numie Vkš. Ka galėtų į lauką išeiti pasival̃kioti, o dabar pri vieno lango, pri kito lango – teip i teip End. Nueinam pasival̃kioti, pasirankioti kokį litrą aviečių Užv. Na tegul pasivalkioja po girias V.Piet. | Vilkų liuob pasivalkioti kokį čėsą Kel1881,14. ║ refl. kurį laiką valkiotis, slampinėti, praleisti valkiojantis: Tas Juozapėlis ir dabar tebegydo, kur nedėlė, kur mėnuo po žmonis pasivalkiodamas Sln. Gal kokius metus pasival̃kiosias dar DūnŽ. 9. refl. menk. pajėgti eiti, vaikščioti: Kokia čia sveikata: pasival̃kiojas po trobą – i gerai Krš. Teip lauku tų pietų, teip kaži kaip kojos tokios paliko kaip surištos – negal bepasival̃kioti Ms. Menk žmogus bepasival̃kioji, ką ten begali ir dirbti Vvr. Raiša, su dvim lazum vos vos pasival̃kio[ja] Krš. Kada jau jis paseno, jau negali nė pasivalkiot, jau jam nubodo an svieto gyvętie BsPIV111. Pagaliau tas globėjas koją nusilaužė, beveik metus gulėjo, o dabar vos pasivalkioja LzP. \ valkioti; apvalkioti; atvalkioti; įvalkioti; išvalkioti; nuvalkioti; pavalkioti; parvalkioti; pervalkioti; pravalkioti; privalkioti; suvalkioti; užvalkioti
Dictionary of the Lithuanian Language.